Rožė – erškėčių (Rosa) genties dekoratyvinis augalas.
Rožės dažnai laikomos dieviškumo, tobulo grožio, o raudonosios – meilės simboliu. Vakarų pasaulyje rožė laikoma kilmingiausia gėle. Jos atskirai ar puokštėse dovanojamos įvairiomis progomis.
Kultūrinių rožių žiedai būna įvairių spalvų (išskyrus gryną mėlyną ir juodą), taip pat spalvų mišinių. Yra netgi žaliųjų rožių (Rosa 'viridis'). Daugelis rūšių skleidžia malonų kvapą.
Tulpės
Tulpės (lot. Tulipa) – lelijinių augalų (Liliaceae) gentis. Joms būdingi dideli šešių žiedlapių žiedai. Iš viso yra apie 100 rūšių, Lietuvoje auginamos tik kaip dekoratyviniai augalai, laukinės neauga. Tulpės kilusios iš pietų Europos, Šiaurės Afrikos ir Azijos (nuo Anatolijos ir Irano iki Kinijos ir Japonijos). Daugiausia genties rūšių Pamyro ir Hindukušo kalnuose bei Kazachstano stepėse.
Tulpė yra nacionalinė Irano ir Turkijos gėlė, tulpių motyvai dažni persų ir turkų liaudies mene.
Yra išvesta daugybė dekoratyvinių veislių. Tulpės laikomos „tradicinėmis“ dovanojamomis gėlėmis kartu su rožėmis, lelijomis, orchidėjomis ir bijūnais.
Gerberos
Natūraliai auga Pietų Amerikoje, Afrikoje, Madagaskare ir tropikinėje Azijoje.
Gentyje yra apie 30 rūšių. Lietuvoje gerberos auginamos šiltnamiuose kaip dekoratyviniai augalai.
Gvazdikai
Gvazdikas (lot. Dianthus) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso žoliniai augalai bei krūmokšniai. Jų stiebai turi sustorėjusius bamblius. Lapai siauri, linijiški arba lancetiški. Žiedai sukrauti žiedynuose. Vaisius – vienalizdė dėžutė, kuri atsidaro 4 sąvaromis. Daugiausia daugiamečiai augalai, keletas rūšių vienmečių ir dvimečių.
Gentyje yra apie 300 rūšių. Paplitę daugiausia Europoje ir Azijoje, keleto rūšių arealas siekia Šiaurės Afriką, o viena rūšis (Dianthus repens) paplitusi arktinėje Šiaurės Amerikoje.
Orchidėjos (Gegužraibiniai)
Gegužraibiniai (lot. Orchidaceae, vok. Orchideen) – magnolijūnų (Manoliophyta) augalų šeima, Augalai žoliniai, daugiamečiai, su šakniagumbiais arba su šakniastiebiais. Stiebas paprastas, nešakotas. Lapai sveiki, žali, išsidėstę pražangiai. Žiedai dvilyčiai, netaisyklingi, su pažiedėmis. Žiedai sukrauti varpose, kekėse, šluotelėse arba pavieniai. Vaisius – dėžutė. Sėklos labai smulkios, aptrauktos plėvele. Šeimoje yra vaistinių, dekoratyvinių augalų, nemažai rūšių auginama šiltnamiuose.
Ramunės
(lot. Matricaria, vok. Kamille, angl. Cudweed) – astrinių augalų gentis.
Rūšys:
- Vaistinė ramunė Matricaria recutita, sin. Matricaria chamomillae
- Bevainikė ramunė Matricaria discoidea
Kardeliai
Kardelis (lot. Gladiolus 'mažas kalavijas') – lelijažiedžių (Liliidae) poklasio vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis.
Augalai daugiamečiai su svogūniškais gumbais. Stiebas nešakotas, kalavijo formos lapais (lot. gladius 'toks romėniškas kalavijas, gladijus'). Žiedynas – vienašalė ar dvišalė varpa.
Yra apie 260 rūšių, daugiausiai paplitusių Pietų Afrikoje. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys ir keletas auginama kaip dekoratyviniai augalai.
Našlaitės
Našlaitė (lot. Viola, angl. Violets, vok. Veilchen) – našlaitinių (Violaceae) augalų gentis. Pavadinimas susijęs su graikų mitologiniu asmeniu „Io“. Gentyje yra apie 400-500 rūšių; yra daug hibridų, išvesta įvairių veislių. Tai daugiametės žolės, turinčios pražangiai išsidėsčiusius lapus su nenukrentančiais prielapiais. Žiedai vienspalviai arba trijų spalvų, pavieniai arba išaugę iš lapų pažastų ant ilgų žiedkočių. Vaisius – dėžutė, kurioje subręsta sėklos.
Hortenzijos
Hortenzija (lot. Hydrangea) - hortenzijinių šeimos (Hydrangeaceae) augalas, paplitęs Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Himalajuose ir Indonezijoje), Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Dažniausiai tai 1-3 metrų aukščio krūmai (vasaržaliai arba visžaliai), iki 30 metrų siekiančios lianos, rečiau nedideli medeliai.
Frezijos
Frezija (lot. Freesia) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos daugiamečių svogūninių augalų gentis.Kilusi iš Kapo regiono pievų (Pietų Afrikos Respublika), dabar auginamos visame pasaulyje kaip dekoratyvinės gėlės.
Gentį sudaro 14-16 rūšių. Lietuvoje kartais auginama kvapioji frezija (Freesia refracta)
Saulėgrąžos
Saulėgrąža (lot. Helianthus, angl. Sunflower) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai helios – saulė, anthos – žiedas; dideli žiedynai atrodo kaip saulė; be to, jie dažniausiai būna pasisukę į saulės pusę. Tai vienmetės arba daugiametės žolės, kartais išauginančios požeminius stiebagumbius (topinambas). Stiebas stačias, lapai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Graižai vidutinio dydžio arba labai stambūs. Kraštiniai žiedai liežuviški, nevaisingi, vidiai vamzdiški, vaisingi.
Narcizai
Narcizas (lot. Narcissus, angl. Narcissi, vok. Narzissen) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio narkao – svaiginu; žiedai turi stiprų svaiginantį kvapą. Daugiamečiai svogūniniai augalai. Stiebas ilgas, belapis, su plėvine makštimi pamate ir linijiškais pamatiniais lapais. Žiedai gana stambūs, pavieniai arba susitelkę po kelis. Sėklos juodos, rutuliškos arba kampuotos.
Pakalnutės
Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, šakotas, gausiai apaugęs šaknimis. Lapai pamatiniai, 2(3), dideli, 8-20 cm ilgio ir 5-6 cm pločio, nusmailėjusia viršūne, pliki, ilgakočiai, lankiškai gysloti. Vieno lapo makštis gaubia antrojo lapo lapkotį. Žiedynstiebis 15-20 centimetro ilgio, stačias, viršutinė dalis šiek tiek išsilenkusi, plikas. Žiedai į vieną pusę pasvirusioje kekėje, balti, kvepiantys. Pažiedės lancetiškos, trumpesnės už žiedkočius. Apyžiedis paprastas, suaugtinis, varpiškas, šešiadantis. Danteliai išsilenkę į lauko pusę. Kuokeliai 6. Liemenėlis vienas. Mezginė trilizdė. Vaisius – rutuliška, raudona uoga su apvaliomis, melsvomis sėklomis, prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn..
Lelijos
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. Vaisius – dėžutė.
Chrizantemos (Skaistažiedės)
Skaistažiedė (lot. Chrysanthemum) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Dar kitaip vadinama chrizantemos (gr. chrysos – „auksas“, anthemos – „žiedas“; daugelio šios genties rūšių žiedai geltoni kaip auksas). Augalai vienmečiai, pliki arba apaugę retais plaukeliais. Stiebas stačias ir nedaug šakotas. Lapai plunksniškai skiautėti, išsidėstę pražangiai. Graižai po vieną arba 2-10 išaugę stiebo ir šakų viršūnėse, gana stambūs. Žiedai geltoni (kultūrinių formų ir balti).
Bijūnai
Lietuvoje dar vadinami panavijomis, pinavijomis, pivonijomis. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio paeon – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje. Daugiamečiai žoliniai augalai, turintys sustorėjusias sultingas šaknis. Žiedai rausvi, balti arba gelsvi. Vaisius – lapavaisis.
Jurginai
Tai daugiametės žolės su stambiais šakniagumbiais. Stiebas stačias, šakotas, tvirtas. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti. Graižai stambūs, ilgakokčiai, dažnai nulinkę, įvairiaspalviai. Jurginai skirstomi į dekoratyvinius (graižai iki 30 cm skersmens, augalo aukštis 100–200 cm), rutulinius (graižai apvalūs, 10–20 cm skersmens, augalo aukštis iki 200 cm), paprastuosius tuščiavidurius (graižai tik su viena eile liežuviškų žiedų, augalo aukštis 50–100 cm) ir pomponinius (graižai apvalūs, 2–5 cm skersmens, augalo aukštis 50–150 cm)
Žydrės
Genties pavadinimas nuo lotynų kalbos žodžio muscus – muskusas. Tai žemos ar vidutinio dydžio svogūninės žolės, turinčios belapį žiedstiebį. Lapai pamatiniai, lancetiški. Žiedai maži, kvapūs, sukrauti kekėse. Žydi balandžio – birželio mėn.
Plukės
Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio anemos 'vėjas'; augalo vainiklapius nešioja vėjas.
Daugiamečiai žoliniai augalai su cilindriškais arba gumbo pavidalo šakniastiebiais. Apatiniai lapai kotuoti, suskaldyti ar plaštakiškai įskelti. Stiebo lapai trys. Žiedai pavieniai, gana dideli. Apyžiedis paparastas, vainikėlinis. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiai – riešutėliai su trumpais snapeliais.
Flioksai
Šakniastiebinis augalas iš Šiaurės Amerikos.
Flioksai skirstomi į
žemus, vidutinio aukščio ir aukštus. Ankstyvus, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvus.
Ankstyvos veislės pradeda žydėti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Vėlyvosios – rugpjūčio mėnesį.
Flioksams patinka
saulėta vieta, tačiau galima sodinti ir nedidelėje paunksnėje. 
Gerbiamieji, maloniai kviečiu jus sugaišti dar keletą minučių ir atlikti anoniminę apklausą.
